Ar žinojote, kad džiovinti vaistiniai, prieskoniniai, aromatiniai augalai yra: vaistinės ramunės, vaistinės medetkos, vaistinės agurklės, kvapieji mairūnai, kvapieji bazilikai, darželiniai dašiai, sėjamosios juodgrūdės, blakinės kalendros, darželinės žiomenės, didžiosios ugniažolės, paprastosios jonažolės, geltonžiedžiai ir baltažiedžiai barkūnai, didžiosios nasturtos, vaistinės balzamitos, paprastosios sukatžolės, citrininės katžolės, ežiuolės (baltažiedės, rausvažiedės), anyžiniai lofantai, vaistiniai šalavijai, peletrūnai, juozažolės, tikrosios levandos, čiobreliai (paprastieji, citrininiai, vaistiniai), didieji debesylai, didžiažiedės tūbės, vaistinės šventagaršvės, smiltyniniai šlamučiai, paprastosios kraujažolės, mėtos, pipirmėtės, miškinės mėtos, pelynai, pavasarinės raktažolės, vaistiniai smidrai, paprastieji raudonėliai, vaistiniai putokliai, vaistinės taukės, rozmarinai, žaliosios rūtos, storalapės bergenijos, šliaužiančiosios žiemės, vaistinės melisos, krūminės sidabražolės, vaistinės gelsvės, vaistinės piliarožės, vaistiniai valerijonai, rabarbarai, kininiai citrinvyčiai, paprastieji pankoliai, paprastasis apynys, valgomasis krienas, šlaimagraižės leuzėjos, kvapnioji garduoklė, paprastoji garšva, stumbražolė, paprastoji šantra, šliaužiančioji tramažolė, paprastosios alyvos, sėjamieji grikiai, siriniai klemaliai, paprastasis kmynas, paprastosios bitkrėslės, dirvinės čiužutės, raudonosios monardos, paprastieji krapai, kvapiosios našlaitės, sėjamosios petražolės, paprastieji pastarnokai, paprastoji gebenė, valgomieji salierai, avižos vaistinei žaliavai, braškės, pupelės (pupelių ankštys), svilarožės, snapučiai, svarainiai, kalkinės arnikos.
Geltonžiedis barkūnas, kitaip jondobilis – ankštinių šeimos dvimetis, 30–90 centimetrų aukščio žolinis augalas.
Geltonžiedžio barkūno šaknis liemeninė, šakota, balsva, o stiebas – vienas arba jų keletas, kylantis arba stačias, šakotas, viršutinėje dalyje plaukuotas ir briaunuotas. Šis augalas žydi geltonais, į kekes susitelkusiais žiedais lapų pažastyse.
Geltonžiedžio barkūno sėklos žalsvai geltonos: 1000 šio
augalo sėklų tesveria 2 gramus. Žydi visą vasarą, o jo sėklos subręsta rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.
Geltonžiedis barkūnas auga palaukėse, dobilienose, pakelėse, dykvietėse ant ežių bei geležinkelio pylimų. Geriau šis augalas auga neutralesnėje ir sunkesnėje dirvoje, todėl smėlynuose yra retas.
Geltonžiedžiai barkūnai gausiai auga visoje respublikos teritorijoje.
Žaliavai naudojama antžeminė augalo dalis, o rečiau – jų šaknys.
Geltonžiedžio barkūno žiedynus patariama pjauti liepos mėnesį, džiovinti pavėsyje, o sėkloms rinkti patariama naudoti antrojo pjovimo nužydėjusius geltonžiedžio barkūno žiedynus.
Geltonžiedžio barkūno sėklos gana lengvai nubyra ant žemės, todėl jas rinkti patariama kai sėklos sunoksta apatinėje augalo dalyje ir nelaukiant kol jos sunoks viršutinėje dalyje.
Gydomosios savybės
Geltonžiedžiame barkūne yra kristalinės medžiagos kumarino, kumarininės rūgšties, melilotino, purino darinių. Sėklose – baltymų, krakmolo, riebalinio aliejaus.
Žydėjimo metu kumarino daugiausiai yra šio augalo žieduose, o mažiau lapuose ir stiebuose.
Geltonžiedžio barkūno žolėje taip pat yra baltymų bei įvairių riebalų.
Geltonžiedžio barkūno preparatai naudojami raminamiesiems kompresams, žaliajam trauklapiui gaminti. Šiame augale esantis kumarinas slopina centrinę nervų sistemą ir veikia narkotizuojančiai. Žolės nuoviru patariama gydyti votis, pieno liaukų ir ausų uždegimus bei sumušimus.
Geltonžiedžiais barkūnais taip pat galima malšinti galvos skausmus.
2 arbatinius šaukštelius geltonžiedžio barkūno žolės užpilkite 500 mililitrų šalto virinto vandens, uždarame inde leiskite nusistovėti 6–8 valandas, po to antpilą nukoškite.
Sergantiems dusuliu, lėtiniu bronchitu, nemiga, migrena bei hipertonija patariama šio antpilo gerti po 100 mililitrų 2 ar 3 kartus per dieną.
2 valgomuosius šaukštus geltonojo barkūno žolės užpilkite 500 mililitrų vandens, ant ugnies leiskite nusistovėti (tačiau neužvirkite) 10 minučių, po to šį antpilą nukoškite. Šį antpilą panaudokite gydomosioms vonioms bei kompresams gydyti odos pūlinius bei reumatinį poliartritą.
Ant pūlinių bei ilgai negyjančių odos žaizdų patariama uždėti susmulkintų geltonžiedžio barkūno lapų.
Dėmesio! Gydytis geltonžiedžiu barkūnu reikia atsargiai, nes dėl pernelyg ilgo gydymosi gali skaudėti bei svaigti galva, sutrikti miegas ir netgi ištikti parlayžius.
Maistinės savybės
Išdžiovinta geltonžiedžio barkūno žaliava yra aštroka bei karstelėjusi.
Šio augalo dedama į alkoholinius gėrimus.
Geltonžiedžiai barkūnai pagerina žuvies kvapą bei skonį. Šio augalo deda į uostomąjį tabaką bei juo dažo muilą. Centrinės Europos šalyse geltonžiedžiais barkūnais skaninamos sriubos, kompotai, daržovių salotos ir padažai.
Geltonžiedžio barkūno nuoviru patariama nuplikyti rauginamų agurkų ir pomidorų statines.
Geltonžiedžio barkūno lapais aromatizuojamas alus bei įvairūs užpilai.
Kaukaze vietiniai gyventojai valgo ir geltonžiedžio barkūno šaknis.
Geltonžiedis barkūnas yra vienas medingiausių augalų: iš 1 hektaro geltonžiedžių barkūnų pievos bitės gali surinkti 500–700 kilogramų medaus.
Geltonžiedžiai barkūnai naudojami kaip pašaras gyvuliams. Be to, šis augalas apsaugo drabužius nuo kandžių.