1. Dailės kabinetas. Spalvų taku
2. Mokyklos parkas. Svajonių sodas. Paukščių alėja.
5. Technologijų kabinetas. Kūrybinės dirbtuvės
Apie "Paukščių alėją
Dažnai girdime sakant, gamta ir mokykla – antrieji namai! Kokia mokyklinė aplinka, tokie, tikėtina, gali būti ugdymo rezultatai! Ir dauguma tai žino, supranta!
Mūsų mokykla yra labai gražioje gamtinėje aplinkoje ir nėra vien tik darbo vieta. Čia rūpinamasi geru mikroklimatu, mokinių emocine būsena, jų saugumu, mokymo ir mokymosi proceso sėkme. Tam tikslui, pasitelkiant mokyklos ir kaimo bendruomenes, nuolat atnaujinamos, kuriamos įvairiausios mokymosi aplinkos mokyklos viduje ir jos aplinkoje – gražioje gamtoje.
Viena tokių aplinkų, kurioje visi gali būti tyrėjai ir kūrėjai, jaustis saugūs, sveiki ir pilnaverčiai žmonės yra mūsų „Paukščių alėja“.
Idėjos „Paukščių alėjai“ sukurti nereikėjo ieškoti. Ji visą laiką buvo šalia – mokyklos teritorijoje. Tai – lygiagrečiai mokyklai įkomponuota, o gal įsikomponavusi lapuočių medžių juosta, kur tankių šakų pynėse nutupia pavasarį parskrendantys paukščiai, įvairiais balsais čirškauja savo melodijas, suka lizdus ir peri vaikus, o rudenį vėl išskrenda... Be sparnuotųjų plunksnuočių „Paukščių alėjoje“ vyksta dar ir kitų gyvių (vabzdžių, graužikų ...) gyvenimas, čia dar – ir sunkiai įsivaizduojamas mikropasaulis...
Nuo senų senovės žmogus buvo susigyvenęs su gamta. Mūsų mokyklos mokiniai „Paukščių alėjoje“ pavasarį laukia sugrįžtančių paukščių su naujais inkilais, pamokose ir meninėse akcijose piešia, tapo jų portretus, „tupdo“ tarp medžių, kuria žemės meno projektus, fotografuoja, mokosi kurti dokumentinius filmus. Mokiniai kūrybiškai veikia ir per integruotas pamokas, kaip antai: „Ritmas gamtoje, muzikoje, dailėje“, „Formos gamtoje, matematikoje ir dailėje“, „Laumės ir Raganos“, „Žiedų ir spalvų banga“; atlieka įvairiausius tyrimus („Kerpės augančios mokyklos teritorijoje”), trumpalaikius ir ilgalaikius mikro-makro pasaulio stebėjimus, „spalvotais“ poetiškais žodžiais tapo ir dar daug kartų tapys gamtos gyvenimo pulsavimą, žmogų užplūstančias jausmų bangas, žmogaus ir gamtos vienybę.
Žmogus neatskiriamas nuo gamtos ir savo veikla daro įtaką jai. Pasak J. V. Gėtės, „Gamta – vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis yra prasmingas.“ Todėl turėtume įvertinti žmogaus ryšį su gamta, stengtis, kad jis dar ilgai nenutrūktų.
2016 - 11-01. Dailės mokytoja Virginija Armanavičienė