MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TECHNOLOGIJŲ PAMOKOSE TVARKOS APRAŠAS

Pagrindimas. Vertinant mokinių technologijų dalyko pasiekimus ir pažangą, remiamasi Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata (patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256) ir Mokyklos vertinimo tvarkos aprašu.

Technologijų pamokose vertinamos mokinių teorinės žinios ir praktinės veiklos, įgūdžiai, rezultatai*Mokslo metų pradžioje mokiniai supažindinami su dalyko raštu fiksuota vertinimo sistema. *Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas grindžiamas bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais. *Formalus vertinimas taikomas vertinant mokinių dailėtyros žinias ir įgūdžius bei nustatant pažangą. *Neformaliai žodžiu mokiniai vertinami kiekvieną pamoką, atsižvelgiant į mokinio pasiekimus ir daromą pažangą, mokinių veikla vertinama žodžiu komentarais kiekvieną pamoką reflektuojant, papildant ir taisant atsakymus, atliktus darbus. Vertinimo metu integruojami mokinių dalyko gebėjimai ir žinios, bendrieji gebėjimai bei vertybinės nuostatos. Bendrieji gebėjimai ir vertybinės nuostatos (mokytis; komunikuoti, rasti, tvarkyti, perduoti informaciją; kritiškai mąstyti ir spręsti problemas; planuoti ir organizuoti veiklą; veikti kūrybiškai, iniciatyviai, prasmingai ir savarankiškai, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus; bendrauti ir bendradarbiauti, konstruktyviai spręsti nesutarimus ir konfliktus; pagarba sau ir kitiems, tolerantiškas požiūris į įvairių žmonių skirtumus; sąžiningumas, atsakomybė už žodį, veiksmą, poelgį; iniciatyvumas, kūrybiškumas, kokybės siekimas; nuostata realiai vertinti bei nuolat tobulinti asmenines, socialines, pažintines bei kultūrines kompetencijas) nustatant mokinio pažangą gali sudaryti iki 20% dalyko įvertinimo.

 

I.   VERTINIMO TIKSLAS

1.        Ugdymo procese renkama informacija apie klasės ir kiekvieno mokinio mokymosi stipriąsias puses ir tobulintinas sritis, teikiama grįžtamoji informacija, atsižvelgiant į vertinimo

informaciją koreguojamas pats mokymas(-is). Vertinimo tikslas padėti mokiniui mokytis ir siekti pažangos.

 

II.    MOKINIŲ ŽINIŲ, ĮGŪDŽIŲ, KOMPETENCIJŲ VERTINIMO TIPAI IR FORMOS, TAIKOMOS UGDYMO PROCESE

2.        Formuojamasis vertinimas - nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu.

2.1.  Formuojamojo vertinimo esmė – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.

2.2.    Formuojamasis vertinimas padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.

2.3.  Mokytojas pastebi ir pripažįsta net ir menkiausią mokinio pažangą.

2.4.      Formuojamasis vertinimas taikomas viso ugdymo proceso metu, išskyrus diagnostinio vertinimo pamokas.

2.5.  Vertinimas nesiejamas su pažymiu, jo paskirtis – padrąsinti, paskatinti mokinius.

2.6.       Formuojamojo vertinimo metu taikomos šios vertinimo formas: žodinis paskatinimas, rezultatų aptarimas su mokiniu žodžiu, stebimos ir aptariamos jo mokymosi pastangos, motyvacija, gebėjimai, dalyvavimo pamokoje aktyvumas, gebėjimas dirbti komandoje, veiklos veiksmingumas.

3.        Diagnostinis vertinimas - taikomas baigus temą ar kurso dalį.

3.1.   Siekiama išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes.

3.2.  Siekiama suteikti pagalbą mokiniui įveikiant sunkumus.

3.3.  Mokinių pasiekimai įvertinami pažymiu.

4.    Apibendrinamasis vertinimas – šio vertinimo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.

4.1.  Apibendrinamas vertinamas vykdomas 5 - 8 klasėje.

4.2.  Mokinių pasiekimai įvertinami pažymiu baigus programą ar kursą.

4.3.   Apibendrinamasis vertinimas padeda įvertinti mokinio darbą ir mokiniui išsikelti mokymosi tikslą.

5.         Mokinių    atsiskaitomieji,    savarankiški,    projektiniai    darbai,   testai    vertinami pažymiais nuo 1 iki 10.

6.    Mokinio pasiekimai vertinami kaupiamuoju pažymiu už:

6.1.    aktyvų dalyvavimą pamokoje;

6.2.    namų darbų atlikimą;

6.3.    dalyvavimą kūrybinių darbų parodose;

6.4.    parodų lankymą;

6.5.    pasiruošimą pamokai, priemonių turėjimą;

6.6.    darbo vietos, kabineto sutvarkymą;

6.7.   per trimestrą mokinys gali būti vertinamas ne mažiau kaip vienu kaupiamuoju pažymiu.

7.          Mokinys,    neatlikęs    savarankiško,    kūrybinio    darbo    dėl    pateisinamos     ar nepateisinamos priežasties, privalo už jį atsiskaityti per mėnesį. Neatsiskaičiusiam mokiniui įrašomas nepatenkinamas įvertinimas.

8.     Trimestro vertinimas vedamas iš gautų pažymių vidurkio. Vidurkis apvalinamas pagal matematikos taisykles.

9.    Technologijų dalyko per trimestrą turėtų būti ne mažiau kaip 3 pažymiai.

10.       Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (kai rekomenduota mokytis pritaikius Bendrąją programą arba individualizuotą programą), mokymosi pažanga ir pasiekimai, atsižvelgiant   į   programos   pritaikymo   lygį,   individualizuotą   pagrindinio   ugdymo   programą, vertinami 10 balų vertinimo sistema.

 

 

 

MOKINIŲ SKATINIMAS

  • Už   dalyvavimą   dalykinėse   olimpiadose,   konkursuose, parodose.
  • Už dalyvavimą mokyklinėje olimpiadoje, surinkus daugiau kaip 50% taškų įvertinti 10 balų ir įrašyti padėką į elektroninį dienyną.
  • Už  dalyvavimą  rajono  olimpiadoje  įvertinti  10  balų  ir  įrašyti padėką  į  elektroninį dienyną.
  • Už prizinę vietą rajono olimpiadoje įvertinti 10 balų ir įrašyti padėką į elektroninį dienyną.
  • Už dalyvavimą konkursuose ir patekus tarp dešimties  geriausių rajone įvertinti 10 balų ir įrašyti padėką į elektroninį dienyną.
  • Už  dalyvavimą  respublikinėse  olimpiadose, konkursuose, parodose  –  įvertinti  10  balų  ir  įrašyti  padėką   elektroninį dienyną.