„Mokymasis yra pagrindinė vaiko veikla“. 

Ušinskis K. (1987). Pedagoginiai raštai. Kaunas: Šviesa.

Gerosios ir blogosios mokytojo asmenybės savybės pagal prof. L. Jovaišą (2007). Anot profesoriaus, mokytojo asmenybė -  „visuma psichologinių ir socialinių savybių, lemiančių sėkmingą pedagoginę mokytojo veiklą.“ Profesoriaus įvardinti teigiami mokytojo asmenybės bruožai:

1. Domėjimasis šiuolaikine kultūra (filosofija, mokslu, technika, menu);

2. Bendravimo su augančia karta poreikis, rūpinimasis jos ateitimi;

3. Siekis perteikti jaunimui kultūros vertybes, ugdyti visapusiškai brandžią asmenybę;

4. Remtis šiuolaikinės kultūros aukščiausiais laimėjimais, būti pavyzdžiu;

5. Gebėjimas daryti intelektualinį, emocinį, praktinį poveikį mokinių veiklai ir elgesiui.

L. Jovaiša išskyrė ir mokytojo asmenybės trūkumus bei juos apibūdino:

1. Specialybės pervertinimas (dėmesys tik mokymo turiniui, nesugebėjimas atsižvelgti į mokinių jėgas, puikavimasis dalyko išmanymu, mokymo metodikos ignoravimas);

2. Metodikos pervertinimas, ignoruojant mokinio asmenybę, mokomąjį ir auklėjamąjį mokymo turinį, turint vienintelį tikslą – gerą pamokos struktūrą;

3. Nesugebėjimas atsižvelgti į mokinių individualybę ir mokymo situaciją;

4. Formalizmas ir pedantiškumas, smulkmenų sureikšminimas, neatsižvelgiant į vaiko psichiką, pedagogines nuostatas;

5. Hipertrofuotas auklėjimas (siekimas visus perauklėti);

6. Rėmimasis savo galia (autokratija);

7. Šalinimasis nuo socialinio gyvenimo, domėjimasis tik savo profesija. (Jovaiša, 2007)